AB „Kauno energija“ yra pagrindinė šilumos tiekėja Kauno mieste, Kauno rajone ir Jurbarko mieste. Bendrovė teikia šilumos energiją ir karštą vandenį gyventojams bei verslo subjektams, užtikrindama patikimą ir kokybišką paslaugų tiekimą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius teisinius aspektus, susijusius su AB „Kauno energija“ veikla, vartotojų teisėmis bei ginčų sprendimo tvarka.
Bendrovės teisinė forma ir veiklos reguliavimas
AB „Kauno energija“ yra akcinė bendrovė, įregistruota 1997 m. rugpjūčio 22 d. Pagrindinė bendrovės veikla – šilumos tiekimas vartotojams, šilumos ir elektros energijos gamyba. Bendrovės teisinė forma suteikia jai ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, leidžiantį efektyviai vykdyti savo veiklą ir prisitaikyti prie rinkos pokyčių.
Bendrovės veikla yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais, tarp kurių:

- Civilinis kodeksas;
- Energetikos įstatymas;
- Šilumos ūkio įstatymas;
- Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas;
- Statybos įstatymas;
- Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
Šie teisės aktai nustato bendrovės veiklos principus, vartotojų teises ir pareigas, taip pat reguliuoja šilumos tiekimo ir vartojimo santykius.
Vartotojų teisės ir pareigos
Vartotojai, gaunantys šilumos energiją iš AB „Kauno energija“, turi tam tikras teises ir pareigas, nustatytas teisės aktuose. Svarbiausios vartotojų teisės apima:
- Gauti kokybiškas ir nepertraukiamas šilumos tiekimo paslaugas;
- Gauti aiškią ir suprantamą informaciją apie teikiamas paslaugas, kainas ir sąlygas;
- Teikti skundus ir gauti atsakymus dėl paslaugų kokybės ar kitų su šilumos tiekimu susijusių klausimų;
- Dalyvauti sprendžiant ginčus su paslaugų teikėju ne teismo tvarka.
Vartotojai taip pat turi pareigas, tarp kurių:
- Laiku apmokėti už suteiktas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas;
- Užtikrinti tinkamą šilumos įrenginių priežiūrą savo patalpose;
- Pranešti paslaugų teikėjui apie pastebėtus gedimus ar sutrikimus.
Ginčų sprendimo tvarka
Kilus ginčui tarp vartotojo ir AB „Kauno energija“, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į bendrovę su skundu ar pretenzija. Jei vartotojo netenkina bendrovės atsakymas, jis turi teisę kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančias institucijas. Vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja šios institucijos:
- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba: nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymo bei kitus ginčus energetikos srityje.
- Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos: nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įmonių įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.
Jei ginčo nepavyksta išspręsti ne teismo tvarka, vartotojas turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Teisiniai ginčai ir bylos
AB „Kauno energija“ savo veikloje susiduria su įvairiais teisiniais ginčais, kurie sprendžiami tiek ne teismo tvarka, tiek teismuose. Pavyzdžiui, 2020 m. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėta civilinė byla pagal AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo. Teismas patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovės skolą už patiektą šilumą bei delspinigius.
Taip pat verta paminėti, kad 2010 m. Vilniaus komercinio arbitražo teismas priteisė AB „Kauno energija“ 5,4 mln. litų iš Kauno termofikacijos elektrinės dėl nevykdytų investicinių įsipareigojimų. Šis atvejis parodo, kad bendrovė aktyviai gina savo interesus teisinėmis priemonėmis.
Teisės aktai, reglamentuojantys šilumos tiekimą
AB „Kauno energija“ veikla yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais, kurie nustato šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, kainų nustatymo metodikas bei kitus svarbius aspektus.